Žz.1

Viskas vyksta miške po žalia eglute, kur prabėgdamas zuikis suklumpa pasisukęs į dešinę, jis pamato seniai,seniai matytą nematomą draugę, kuri jam sako "stok dabar klausinėsiu, aš ir žaliam zuikiui nieko nebelieka kaip atsakinėti į labai baisius ir ne visai klausimus.

Nematoma mergaitė: Zuiki, tu per daug lėtas,kad bėgtum..
Žalias zuikis: Nieko tu nežinai, aš lėtai bėgu, negi nesimato. Man reikia taip daryti, tik aš vienas tai žinau.
Nematoma mergaitė:Ką žinai?
Žalias zuikis: Visą savo pasaką ir kad reikia valgyti žalias bulves darže, ir dar veikti tokius dalykus kurių niekas nesuprastų.
Nematoma mergaitė: Pala, pala neskubėk, kokią pasaką? Ar ji graži, gal tokia pasakiška?
Žalias zuikis: Ne, kvailute, šiame pasaulyje pasakos būna ne visada gražios, jos būna raudonos, žalios kaip aš, arba juodos kaip tas vandenėlis ten,ten kur yra rąstelis ir tada būna žiema,kažkokia bedugnė.Tu žiūri į vandenį ir nieko jame nematai, kažkokį siluetą,bet ir tas nyksta.
Nematoma mergaitė:Hmm, kad aš suprasčiau apie ką tu tai ir saldainį suvalgyčiau, bet dar nesinori, teks įsidėti i kišenėlės kamputį, kad niekas neatimtų.
Žalias zuikis: Duok man, aš saldainius pasaugau pilvukį ten jie sakė jaučiasi, tikrai neblogai..
Nematoma mergaitė: Gal ir duosiu, bet vėliau, dar turiu keletą klausimų, daug laiko neturiu, nes tuoj imsiu ir išnyksiu ir nežinau kodėl gal dėlto, kad nelemta čia mums viskas. O zuikis turi?
Žalias zuikis: Ne, jau nebe, zuikis yra nugalėtojas, mažai miško žvėrių tikėjosi, kad taip bus, bet tyliai, tyliai taip atsitiko. Ir žinai viskas pasibaigė gerumu visiems.
Nematoma mergaitė: Šneki miglotai, bet kadangi pažįstu tave dar iš praeitos pasakos tai pradedu suprasti link kur lenki.
Pro juos praskrieja juokdamasis lapas, kuris norėtų šaudytis iš vandeninio šautuvėlio, bet jis per lengvas, jis turbūt juokiasi iš savo lapiško gyvenimo. Skrendi, nukrenti, supūni.
Nematoma mergaitė:O ar bus, mano mielas žalias zuiki, pasakyk ar atsiras?
Žalias zuikis: Nežinau mergyt, nežinau, tarsi ir norėtųsi, bet visi kraustosi į ten ir niekada negrįžta, o aš visada būnu čia ir laukiu, kartais ir ieškau, bet kaip surandu tada pavirstu juo ir tada nebegaliu pasakyti kaip ten jam viskas susiklostys. Žinai jam sunkiau būna.
Nematoma mergaitė: Aha, kaip paskutinį kartą jis buvo išlindęs į tą kitą pasaulį, aš turėjau jam daug padėti, klausė jis manęs tik pradžioj, paskui jau niekas negalėjo padėti, net aš buvau uždaryta į šaldytuvą. Beje, žalias mano drauge kaip gyveni?
Žalias zuikis: Gyvenu gerai ir gamta padeda ir kartais bulves pakeičiu morkomis.Ir draugų kartais susirandu, bet trumpai jie žino, kad su manim nieko gero nebus.Nors kartais ir mane myli, bet taip žaliai..
Nematoma mergaitė:Įdomu. labai įdomu, bet jau nykstu labai, labai greitai gal ten jis mane kviečia. Galbūt aš tave supratau, o gal ir ne, grįšiu pas jį ir pagalvosiu apie viską ką man čia papasakojai. Manau jei viską suprasiu, nors tai beveik neįmanoma, tyliai, tyliai tave pašauksiu ir pasakysiu: -Zuiki, man buvo gera su tavim paplepėti.Sudie.
Žalias zuikis: Mmm, kaip visada, kaip maniau,kad mane ji supranta būna atvirkščiai. Bet kaip atsiras pas jį, ji supras akimirksniu.Tai taip nesunku.
Zuikis nusprendžia nebėgti, o šypsodamasis eiti ten kur nėra laiko, nėra nieko ir pabūti tris minutes.