2009 m. rugpjūčio 10 d., pirmadienis

...

The Appleseed Cast - Hanging Marionette


And stripes on fire, these hands are tired
I'm making plans to drink away
all these words, I can't escape
I have to try to make you stay

Because I'm alone
stay with me this time

Because what I'm feeling inside
I'm troubled or maybe I'm blind
but I just can't see
how this is helping me
The stars are burning bright
like the light that lights your eyes
Why couldn't I see
that you were leaving

Because I'm alone
I need someone to be my friend
But I can't take, anyone
who can't stay until the end

And the stars are burning bright
the smoke is rising high
the stripes are on the street
from the mountain to the sea
Because friend you?ve done me wrong
left the spoils to the strong
and preyed upon the weak
there's an end to you and me

Because a friend can understand that there's no trust to be had
You're just bouncing on your strings
a puppet on a screen
I'm not sure when you left
but it started with that theft
it seems it's been so long

2009 m. gegužės 31 d., sekmadienis

Šautuvukas kuriuo kulka guminukas

Ir keturis kartus pabeldęs į duris taip ir nesulaukiau jokio atsakymo nors taip norėjau išgirsti bent menkiausią žodelį, neišgirdau. Tada patraukiau virvelę ir atsidūriau kažkur tarp dviejų spalvų oranžinės ir šviesiai žalios. Rinktis nereikėjo jos buvo draugiškos, leido pabūti tiek vienoje, tiek kitoje.
Gana tos rambybės, - pagalvojo jis. Ir išėjo tamsiais šaltigatviais ieškoti to ko visada ieškojo, bet taip ir iki šiol nerado.
Vienišas, pagaliau pasitikintis savo jėgomis jis eina toliau, jei va dar kas šautų į jį, jis tikriausiai paverstų kulką guminuku ir sakytų:
- Ponas, gal galite dar vieną juk tai taip skanu!
Realiai pagalvojus jei visi šaudytų guminukais tai tie guminukai turėtų būti bent nuodingi, arba atgyti meškinais dideliais ir nukąsti priešui arba pašnekovui, arba šiaip pašaliniui pašnekovui ausytę. Nes galva tai išeitų jau čia taip banalokai.
Pažiūrėk pro langą, ogi saulė vėl ir vėl leidžiasi. Šiandien visai gražiai, nors tas pats horizontas taip užkniso net ir tą, kuris eina kažkur šaligatviais pasitikintis ir dainuoja dainą apie girias ir kalnus.
Nenoriu, kad eitumėt niekas paskui..
Tai tiek.

2009 m. balandžio 19 d., sekmadienis

Mhm,mhm

Ir tada saulė nusileido. Ir šiandien supratau, kad man gera būti su keletu žmonių net nekalbėti, o sėdėti šalia. O vis sergu, sergu, ligos neleidžia normaliai mėgautis pavasario šiluma. Tenka vėpsoti pro langą ir stebėti kaip pro plyšelį šnara saulės spinduliai. Matyt juokiasi, žaidžia. O, o koncertams, čia jau nesinori net rašyti komentarų. Džiaugiuosi už tą senąją sodžiaus crew komandą kurios jau nebūna ten. Linkėjimai jums. Pabuvot, išėjot ir gerai taip turi būti.
Nenoriu daug rašyt, nes nėra tiesa sakant ką..

2009 m. vasario 20 d., penktadienis

...

Pagalvojau, kad reikia kažką parašyti, nesustoti, nes žinau jei nerašysiu dar ilgiau tai jau blogas ir liks gal neužmirštas kiek nerašomas. Daug darbo žinai, žinai jo tiek daug. Viskas taip greitai keičiasi, bet tiksliai nenusprendžiu kas. Galbūt aš? Buvau koncerte prieš pora savaičių ir viskas ten puikiai gavosi dar vienas įsimintinas vakaras. Kaip aš šiandien pavargau, va sėdžiu ir galvoju kaip man ryt tingėt ir niekur neit ir išviso kaip tik atsiranda laisvo laiko tai ir stengiesi niekur nelįst, nežinau kodėl gal toks laikas. Išvis nieko nežinau. Nėra, nėra nieko nieke, niekada.
Pikta katė Lizė vis lipa man ant kojos aš ją gražiai padedu ant žemės, tada ateina Skubutis ir nosim baksnodamas nuvija ją. Pralinksmina, smagu kartais.
Nors truputį parašiau sau.
Bus geriau.

2009 m. sausio 4 d., sekmadienis

WTF

Zuikis eina nežinia ką mąstydamas ir pamato mešką ant suoliuko sėdinčią kuri jį kviečia, jis gi net žinodamas, kad meška visus tratina, vis tiek pas ją eina, nebijo nieko. Tada meška mirkteli jam savo išmušta akyte ir jie nueina nuoviro aguonų įsišaut. Pradžioje nuleisdami ukolo skysčio truptuką. supranta, kad tai yra per mažai dviems miško gyventojams, bet draugystė nugali ir jie pasidalina. Oplia! Tada meška jau net pradeda matyti savo išmušta akimi ir sako tai gal tu p**k iš čia zuiki! Bet zuikis turėdamas be galo daug jėgų neišsigąsta ir spiria jai į lygsvaros centrą, ji danuodama "a my liubyli" nukrenta ir spjaudo į nepažįstmas visatas. O tada zuikis supranta, kad savo darbelių jis pridarė per daug ir eina pas sraigę, žinodamas, kad jos tėvai jį užmuš.
Štai jos namas, jis lipa į Vingio g. namo aštuntą aukštą. Jo siekis – būti pašalintam iš gyvenimo. Nemokamai šią paslaugą atlieka sraigės tėvai (ypač mama). Kiekviename aukšte jis susitinka ką nors, kas jį paveikia ir galų gale supranta, kad nori būti pašalintas gal jam pavyzdžiui baigėsi "tripimpim" poveikis, tačiau dabar jau turi eiti į aštuntą aukštą kovoti su tuo blogiu, kuris šalina.
Pirmajame aukšte Tadukas nieko nesusitinka, tiesiog pradeda lipti laiptais.
Antrajame aukšte jam jis pamato mėlyną apelsiną, šokantį tango. Ir štai – stebuklas! Trepsi jie ten dviese ir nei vienas nesupranta kur mama laisto gėles. Atsiveikindamas apelsinas duoda jam savo sulčių lašelį kurį zuikis išspjauna ant sienos kurioje jūs visi matotės iš kito pasaulio.
Trečiajame aukšte susitinka Volasą sėdintį ir keikiantį pydarus uodus matyt jam čiuk,čiuk buvo pagalvojo ir net nieko nesakydams lipa toliau.
Ketvirtam aukšte susitinka diedą apsišikėlį ir voverę, norinčią išmušti jam dantukus. Jis juos perkalbina gyventi taikiai, diedą įtikina pradėti praustis ir panašiai ten ką nors ir jie neprisideda kelionėje prie jo.
Penktame aukšte stovi krūva senų radijų. Jos zuikį irgi ko nors išmokys tik dar neaišku ko gal sekso manipuliacijos?
Šeštame aukštesutinka savo praeitį ji sako,kad viskas yra taip kaip yra tu tu ir tu kietasis koteli.Ir pasiunčia jį atgailauti į bažnytėlę.
Bažnyčioje zuikį apšviečia nušvitimas, kad jam tikrai reikia pasišalinti save iš gyvenimo. Ir tada supranta, kad jam reikia susinaikinti pačiam tuoj pat, nes šita nesąmonė tęstis negali.
Vat užsimerkė ir numirė ir kas jam.

p.s dėkui kūrmiui, sraigei :*

2008 m. gruodžio 20 d., šeštadienis

Baltai balta

Kaip elegantiškai sninga.
Kaip vakar vakarą praleidai gerdamas vyną.
Kaip pasiilgai žmonių kuriuos labai myli.
Kaip valgai karštą bulvę ir daliniesi ją su Skubučiu.
Tada būna gera.
Tada būna šilta, iš visur, nes pats ir pasidarai tą šilumą.
Tada groja post roko grupė.
Tada būna melancholiški šiurpuliukai.
Nes tu nori, kad taip būtų.
Nes tu nori mylėti.
Nes tau rūpi pasidalinti šiluma su kitais.
Nes prisnigus vakarėjant pasaulis būna baltai gražus.
Ir pianinui skambant tu užsimerki ir..
Sniegas.
Sniegas.
Sniegas.
Sniegas.

2008 m. lapkričio 20 d., ketvirtadienis

Nesuprantami žodžiai iš nesuprantamo žmogaus lūpų. Iliuzijos

Buvo gražu, gerai ir daug fantazijos, daug visko,
nutilimų, pabudimų, ir jau, ir jau atrodė, kad tuoj, tuoj..
ir tada atėjo didelis blogai, perkando savo aštriais dantimis.
kraujukas, kraujukas,
dūris į širdį.
moteris..
taip, moteris.
pabudimas naktį kaip pilnaties paliestam ir sutryptam.
ir aš buvau silpnas ir stiprus
senas, senas, iš vidaus apraizgytas senio žilėmis.
Net ausinukas ir tas, kuris ilgai, ilgai buvo geriausias draugas, mirė.
Neskubėjo.
Dingo ji, naujoji mūza, o gi taip stipriai į rankutę buvo įsikibus.
Ir taksas, pypypyp niekas nekelia ragelio, o tuoj septynios ryto.
Šalta.
Pasilgau labai, labai to kaip ir tokio jausmo.
Bijau, nepykit, neverkit.
Jis irgi nori, nes ką aš žinau, o tu gerai pąmastyk.
Jei nesugalvosi rašyk sms.
Ji kvepės citrinos kvepalais mm, žinoma sms, kas gi daugiau..
Ir neskaityk, užsimerk ir suprasi, kad užrašo kurį skaito tavo akys, nėra.