2008 m. liepos 20 d., sekmadienis

Žz. 3

Toliau buvo taip. Jis pasimetė nežinodamas kam viskas taip yra, kaip yra, ir kodėl jis žalias ir šiaip kodėl jis yra?
Miškas buvo apsnūdęs vasaros popietės miegu. Tik zuikis niekaip negalėjo užmerkti akyčių jam sunku, jis ieško prasmės ten kur niekada neras, niekada, niekada. Tyrinėdamas savo egzistencijos plyšelius js nori kažką suvokti, bet tas kažkas lyg koks ežiukas einantis grybauti taip bado. Kam aš atsiradau, mąsto jis. Tam kad būčiau vienintelis žalias zuikis šiame dideliame miške. Jam protu nesuvokiama koks jis didelis ir kad jam iš jo išeiti taip ir neteks. Jo norų niekas nepaiso,nes miškas ir šiaip buvo niekada nepraeinamas. Jame ir pasiliksit, visi jo gyventojai..

2008 m. liepos 5 d., šeštadienis

25

Štai ir Liepa, tuoj ir vasara įpusės. Man tiek dar daug visokių minčių, mažyčių ir didesnių "parkių" kurios kartais veda iš kantrybės. Negavau atsakymo iš darbdavio kuris liepė nusiųsti savo cv. Kitą kartą darysiu kitaip, nešiu pats, gyveni ir mokaisi. Jaučiu, kad pagal specialybę šiame miestelyje ir neteks padirbėti. Maža čia pasiūla. Na ką gi jau susitaikiau, kad nuo rudenio eisiu ten. Na ir kas, na ir kas.. Gražūs kartais vakarai būna, kaip stebi vakare užsižiebiančius gatvės žibintus. Kaip eini penktą ryto namo ir matai kaip saulė teka ir jauti, kad gyveni kažkaip kitaip, tokioj didelėj tinginių karalystėj.
Norėjau važiuoti į festivalį, dar galėjau nemokamai į Lenkiją pakliūt, ką žinau, ką ten veikę būtum. Bet buvau močiutei pažadėjęs likt namie pasaugot butą. Reikia bėgt tęsinį kitą kartą parašysiu. Dejavu jaučiu kiekvieną dieną, kažkas darosi kitaip,visai kitaip..