Dar niekada nemokėjau taip džiaugtis gamta kaip dabar, viskas atrodo tai pasakiškai gražu, tiesiog tobula.Buvo pastarosiomis savaitėmis visokių nutikimų. Pirmą kartą jaučiau,kad kai kuriems žmonėms sugadinau vakarėlį,ar nesmagu,nelabai..Taigi aprašysiu trumpai šią istoriją. Sėdėjom parke kaip draugas užsiminė,kad pas kitą draugą vyksta vakarėlis ir neužilgo turėtų jis važiuoti pas jį. Tada pagalvojom su draugu kodėl ir mums neprisijungus.Maždaug po pusės valandos pasirodė organizatorius ir mes tryse jau laukėm kol mūsų atvažiuos pasiimti. Iš karto pagalvojau,kad susitiksiu žmones kuriuos seniai mačiau ir iš tiesų tai dar labiau suintrigavo.Nuotaika buvo tikrai puiki, daug juokavom važiuodami.Na štai mes jau ir sode,kažkoks labai nejaukus sodas,pirma mintis buvo.Iš tikro nei šioks, nei tos.Užlipom į antrą namelio aukštą ten jau buvo susirinkę keletas žmonių, pasisveikinom.Mmm,nieko įdomaus.Mačiau,kad paskui mus atvažiavo jie ir nusprendžiau,kad reikia pasisveikinti.Tada viskas ir prasidėjo.Iš tikrųjų buvau laimingas,bet tik dėl savęs,nes nugalėjau save ir zuikio pasaulis pagaliau susitvarkė.Nebuvo nei širdelės plakimo,nei jaudulio jokio tik draugiškumas.Priėjau prie jų ištiesiau ranką ir pradėjau sveikintis.Žinai ji išsigando, pasimetė,bet jau nebuvo kur dėtis, Taduko stovėjo ištiesiąs ranką.Pasisveikino.Niekada nebijok manęs, aš nesu tas kurio kažkas turėtų bijoti,bet kartais visko pasitaiko. Nuėjau į viršų, mačiau kaip jos berniukas vaikščiojo pasimetęs,nes ji nuėjo prie draugių ir bent kurį laiką nebuvo su juo, bent jau man taip atrodė.Kažkur tai matyta,taip tikrai, viską pačiam teko patirti.Paskui jie taip greitai išvažiavo, dar su juo išvažiavo mano draugas.Kitą dieną papasakojo kaip ji su juo net mašina viena nevažiavo,o išvažiavo su drauge.Ir dar kaip jis su visais susipažino, ji praėjo jį ir nieko neatsakė. Vaje, kaip negražu.Netelpa mano galvytėje toks elgesys.Tada pasijutau tarsi jai tiek daug blogo pridaręs ir šiaip blogas žmogus.Paskui visą naktį draugas leido savo muziką ir niekam neleido prisiliesti,visi buvo supykę tik ne aš,nes mūsų skoniai šiame reikale sutampa tai daug juokiausi.
Laikas labai greitai eina,kartais norisi,kad jis sustotų, juk taip gera gyventi šiam pasaulyje ir vienas gali daug,daug nuveikti,pamatyti.Kaip bus ką apkabinti,apkabinsiu švelniai,švelniai kedensiu plaukus.Juk tai taip gera.
We live in a beautiful world.
.jpg)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą