Daug, daug minčių.

Skaičiau knygą kuri man prieš dvejus metus paliko labai didelį įspūdį, sakydavau, kad ji mano mylimiausia knyga..O dar, antrą kartą skaitant po dviejų, ar trijų metų pertraukos, viskas atrodė taip kitaip. Turbūt tada dar tikėjau visais tais dalykais kurių nebuvau patyręs, o dar nėra pasakos puslapių šiandieniniame gyvenime, viskas per daug realu ir tokios gražios, senos knygos su idealizuotomis meilės istorijomis jau yra ne tas, kas buvo anksčiau. Labiausiai patiko, patiks pagrindinis veikėjas, maištaujanti siela prieš viską.Visada filosofuojantis ir nepritariantis tuometiniam Anglijos gyvenimui. "Visi žmonės priešai".
Sėdėdami ten kur sėdim visada, jau nuo tos vietos labiausiai darosi bloga, stebėdamas aplinką pamatai, kad daug pažįstamų susiporuoja, argi ne gražu? Taip smagu žiūrėti ateina susikabinę už rankučių, nuleidę galvytes. Gerai, džiaugiuosi už juos, taip ir turi būti.
Jei šiek tiek apie save, jaučiuosi per daug laisvas, vis atrodo, kad tai tikrai neblogai, nors kaip ir visiems visada norisi nebūti vienišiems. Kitiems tai ateina labai greitai, man niekada taip nebuvo.
Kas tavo kojai? paklausė vienas pažįstamas, aš kaip buvau įpratęs pasakiau, kad ji trumpesnė. Paskui supratau, kad pamelavau, kaip meluodavau tiksliai nežinodamas visą gyvenimą kol neseniai sužinojau, kad visai ji ne trumpesnė.
Čia viskas dėlto, kad ji buvo suparalyžuota, negali pasirinkti užtikrinto gimimo. Ir vaikystė kiek pamenu buvo nelabai lengva daug, daug vargo su manim turėjo, mano tėveliai. Dar retai kas paklausia tokių klausimų, kiti net nepastebi, o aš džiaugiuosi, kad viskas taip yra, kad nebuvo blogiau.
Dar norėčiau, norėčiau būti Nidoj sėdėti ir žiūrėti kaip leidžiasi saulė, kvėpuoti tuo kitokiu oru, mylėti tyliai, tyliai ošiančias pušis ir viską aplinkui. Labai maišosi mintys sunku išdėstyti nuosekliai. Mtp.

Tyki aušra, vaiski mėlynė

Vis ryškėja, artinantis dienai

Tai pat ir laimė

Melsva... melsva... užvis melsviausia

Balti palaimos debesys,

Per kraštus besiliejantis džiaugsmas

Paskui saulėlydis

Apgaubia mus švelniu rausvumu,

Ir mes paskęstame

Aistringame purpuro spalvos atsisveikinime

Trykštančiu grožiu

Kai ateina naktis

Mažas mėnulis

Linksmai kvatoja tamsoje

Aš irgi juokiuosi

Ir galvoju:

Ten anapus tavo padangė

Irgi sklidina juoko

Viliuosi kad, tu

Spindinčios Mėlynos akys

Matai ir girdi.

Ir mus visus tris jungia šis džiaugsmas

Kiekvienas mūsų - savo erdvėje,

Atskirai kartu

Bet atstumas bereikšmis

Aš užmiegu,

O pasaulis

Man šypsosi

R. Bachas

Truputis.

Nesigaudau laike, neskaičiuoju dienų. Atostogos tikrąja to žodžio prasme, be jokio kompiuterio net knygų kol kas neskaitau, bet grįžimas namo ir buvo tikslas pasiimti bibliotekos kortelę ir eisiu knygų! O veikt, kiekvieną dieną atsiranda vis kas nors įdomaus, daug, daug laiko su dvirate. Vakar vos nepadariau avarijos, truputis adrenalino, pykčio, bet viskas gerai. Žygiai kiekvieną trečiadienį, na jo ten jau reikia kaip reikiant važiuot net netenka pasižvalgyti į gamtą, normalus greitis.
Bus kritinė masė kitą savaitę, reiks dalyvauti, o kaipgi kitaip.
Su drauge padarytos dvi instaliacijos, geras laikas ir neblogi sprėjerių darbeliai :)). Meškučiai, meškučiai..
Daug uodžių, jos taip trukdo miegot tada vis einu medžiot apsimiegojęs tai kokia viena miršta ir iš kažkur atsiranda dar ir dar tada prasideda paranoja, užmiegu kažkaip netikėtai tegul gyvena iki ryto.
Na kaip ir viskas išeinu, išeinu iš čia.

Skausmas ir džiaugsmas. Sausainiai su pienu.

Supratau, kad man patinka patirti taip vadinamus bendravimo trukdžius, kaip prarandi kalbos dovaną ir nieko negali pasakyti, seniau labai blogai būdavo kaip taip atsitikdavo, o dabar net malonu. Keista, bet taip yra iš tikrųjų, valanda laiko ir jau atsigavęs jautiesi, galbūt dėl to, kad tokių pokalbio traumų būta daug, daug ir dar bus.Gerai, kad ne su kiekvienu gali bendrauti taip kaip savo lakioje fantazijoje, mm oratoriaus menas.. Jau pripratau, išmokau džiaugtis net ir diskomfortu kuris yra būtinas šiame gyvenime. Vakar vienas žmogus vis kartojo "aš gyvenu savo gyvenimą ir niekas negali manęs teisti ir aiškinti kaip man gyventi". Po velniais gyvenkit savo gyvenimus! Visiškai jam pritariu niekas negali už tave nuspręsti kaip tu turi elgtis tik tu pats. Vakar buvo pokalbis, kaip draugė šalia sėdėjusi sakė, zuikis flirtuoja gal taip ir buvo, paskui galvytės padėjimas ant peties, slapti prisilietimai, neturėjimas ką pasakyti.Na nežinau, nežinau..Sapnavau, kad bučiavausi su kažkokia mergaite buvo labai malonu.
Ilgas miegas, labai ilgas. Dar sapnavau, kad kaip paliečiu žmonės jie sako, man taip šalta, labai, labai. Tai visą laiką bijojau visus sveikintis, nes žinojau, kad jiems nuo manęs šalta, niekas nenorėjo atšalti. Kažkaip atšalau ne tik sapnuose, bet ir čia.

(what's it like...to be back?)

You see things in life
And you'd be surprised what you see.
Life, your whole life, is changes
You go through changes in your life
One second you've got it made
Next second you're down in the dumps
And it goes back and forth
Throughout your whole life
One second you've got the most beautiful girl in the world
Next second you don't even have a girlfriend no more
And it goes back and forth
And back and forth, you know?
And this is life man, it's changes
This is what you gotta go through throughout your whole lifetime

I'm going through changes
I'm going through changes
I'm going through changes

And it goes back and forth
And back and forth, you know?

Never...
Never...
Land...

(Unkle ;)

P.s viskas taip ir turi būti.

Net pavadinimą pamiršau.

Viskas puiku, truputį nerašiau, nes turėjau visokių darbų ir viskas jau baigėsi. Tik lapukas ir atostogos, žadu intensyviai ilsėtis, vasarą nežadu dirbti, spėsiu. Šiaip ieškosiu gal ko nors. Geri žmonės ir visas savaitgalis nuostabus ir ta šviesiai rožinė spalva kuri privertė šypsotis, man taip patinka kaip viskas keičiasi, jaučiu didelį pasitenkinimą bendraudamas su tokiais žmonėmis, ačiū jiems:*. Dar buvo šventimas, labai girtas, ot kažkaip nelabai patiko, nes ten buvau ne aš. Vakar buvo ekstremalus pasivažinėjimas mišku, lipom į uolas taip, taip čia mūsų sodžiuje. Pavargę važiavom į miestą, kaip gera. Ir tas ilgas sėdėjimas parke iki išnaktų.. Vasara. Važiavimas naktį oranžinėmis gatvėmis ir maži šiurpuliukai glostantys mano kūną. Ir šilta, šilta.Mano mažas pasaulis juokiasi, šypsosi ir man tai be galo patinka.