2008 m. lapkričio 20 d., ketvirtadienis

Nesuprantami žodžiai iš nesuprantamo žmogaus lūpų. Iliuzijos

Buvo gražu, gerai ir daug fantazijos, daug visko,
nutilimų, pabudimų, ir jau, ir jau atrodė, kad tuoj, tuoj..
ir tada atėjo didelis blogai, perkando savo aštriais dantimis.
kraujukas, kraujukas,
dūris į širdį.
moteris..
taip, moteris.
pabudimas naktį kaip pilnaties paliestam ir sutryptam.
ir aš buvau silpnas ir stiprus
senas, senas, iš vidaus apraizgytas senio žilėmis.
Net ausinukas ir tas, kuris ilgai, ilgai buvo geriausias draugas, mirė.
Neskubėjo.
Dingo ji, naujoji mūza, o gi taip stipriai į rankutę buvo įsikibus.
Ir taksas, pypypyp niekas nekelia ragelio, o tuoj septynios ryto.
Šalta.
Pasilgau labai, labai to kaip ir tokio jausmo.
Bijau, nepykit, neverkit.
Jis irgi nori, nes ką aš žinau, o tu gerai pąmastyk.
Jei nesugalvosi rašyk sms.
Ji kvepės citrinos kvepalais mm, žinoma sms, kas gi daugiau..
Ir neskaityk, užsimerk ir suprasi, kad užrašo kurį skaito tavo akys, nėra.

Komentarų nėra: