2009 m. gegužės 31 d., sekmadienis

Šautuvukas kuriuo kulka guminukas

Ir keturis kartus pabeldęs į duris taip ir nesulaukiau jokio atsakymo nors taip norėjau išgirsti bent menkiausią žodelį, neišgirdau. Tada patraukiau virvelę ir atsidūriau kažkur tarp dviejų spalvų oranžinės ir šviesiai žalios. Rinktis nereikėjo jos buvo draugiškos, leido pabūti tiek vienoje, tiek kitoje.
Gana tos rambybės, - pagalvojo jis. Ir išėjo tamsiais šaltigatviais ieškoti to ko visada ieškojo, bet taip ir iki šiol nerado.
Vienišas, pagaliau pasitikintis savo jėgomis jis eina toliau, jei va dar kas šautų į jį, jis tikriausiai paverstų kulką guminuku ir sakytų:
- Ponas, gal galite dar vieną juk tai taip skanu!
Realiai pagalvojus jei visi šaudytų guminukais tai tie guminukai turėtų būti bent nuodingi, arba atgyti meškinais dideliais ir nukąsti priešui arba pašnekovui, arba šiaip pašaliniui pašnekovui ausytę. Nes galva tai išeitų jau čia taip banalokai.
Pažiūrėk pro langą, ogi saulė vėl ir vėl leidžiasi. Šiandien visai gražiai, nors tas pats horizontas taip užkniso net ir tą, kuris eina kažkur šaligatviais pasitikintis ir dainuoja dainą apie girias ir kalnus.
Nenoriu, kad eitumėt niekas paskui..
Tai tiek.