2008 m. spalio 12 d., sekmadienis

Somewhere In The Light Of Time

O aš maniau, kad ruduo bus baisiai liūdnas, maniau, kad sėdėsiu visus savaitgalius nieko neveikdamas. O dabar aš kažkoks kitoks, atrodo, kad vis išeinu kažkur kitur, o ten aplink mane spalvos ryškios tarsi sakytų dar neviskas tu tik eik, eik su mumis. O ten taip gera, tarsi būčiau pasiekęs ekstazę ir ji tęsesias kiek tik tu nori. Ir tada pagalvoji, kad tai yra nuostabu, viskas yra nuostabu, atrodo, kad visi taip pat tokie laimingi, o kurie ne, tai bus.
Galbūt tai toks laikas. Labai gražus ruduo ir ant kalniuko būna tarsi paveiksliukas, tada giliai įkvepiu per kūną perbėga super šiurpuliukai ir pagalvoju jei ką nors priimčiau į savo pasaulio burbuliuką, ar ir jai taip viskas būtų kaip ir man.. Ar pasaulis apsiverstų ir po gerai ateitų blogai. Tiek daug visokių minčių, bet jos man patinka, kažkokios ekstremalios. Ir man patinka kaip per naktį kur nors valkiojiesi, dar kokio vyno turi, eini, o lapai po kojom tau šneka viskokius žodžius. Ir dar buvo po geras koncertas labai, labai. Ir diena tokia keista, o naktis tokia be žodžių įdomi.
Ir dar gavau žinutę iš toli, ačiū jai, unkle :*
O ir sportuot pradėjau jau rankos atsitaisė, atrodo.
Dar gal eisiu į dainuojamosios poezijos vakarą, vienas ;)
Tai tiek abalukai.