Laimingas skausmas

Kaip groja ta daina tai tikrai norisi, kad kažkas saugotų, tikiu, kad ir saugo. Per daug jau čia visko, o lietus lyja, toks šaltas, šaltas niekada nemėgau sušlapti, tada labai būna blogai, aš tik galiu stebėt per langą ir žiūrėti kaip žemė keičia spalvą. Jis turbūt jo nebijo, nes vistiek jam tenka daug laiko praleisti miške ir slėptis po mažytėmis eglutėmis, tuo mes ir skiriamės, ir išviso dar yra daug dalykų kurių niekas nežinojo net ir visi kiti tam kitam pasaulį.
Šaa, jis miega nekelkime jo, nes kaip atsikels nesupras ar išviso viskas yra realybė, ar tik jo žalios fantazijos, kartais pagalvok ir tu ar viskas ką matai yra realu, baisu, žinau. Visą savo prabėgantį gyvenimą gyventi ten kitur turbūt yra ne taip ir lengva.
Kažkas tyliai tipena pro jį, turbūt koks tūkstantis žmonių, bet jie tyliai tipena net pasaulis nieko negirdi.Todėl,kad jie yra, o jo nelabai, jis ten užsimerkęs, ša, ša. Gali jis sapnuoja savo ateinantį gydymo seansą, bet jį pagydyti neįmanoma jis net nenori pasveikti.
Lyja toliau, taip pilkai į žalią namo stogą, lietaus lašams taip skauda, jie krisdami dar būna linksmi, bet kaip nukrenta, tu neįsivaizduoji kaip jiems būna skaudu, bet jie žino, kad jie gyvena trumpai ir ne dėl savęs tai tas ir skausmas tampa kitoks, turbūt toks laimingas skausmas..
Jei bijai pagalvoti apie tai dabar, pagalvok rytoj, visi nori, kad jiems rytoj būtų geriau, bet gali būti kaip tiems kurie dar krenta iš dangaus, jie rytojaus jau nesulauks, ten jau bus kiti šeimos nariai.
Greičiau liaukitės! O tu miegok ilsėkis, neprarask savo spalvos. O šiaip daug, daug darbo kuris atėjo taip tikėtai.

Žz. 2

Po keistai greito susitikimo, zuikis ėjo, jau nebėgo, jo mažoje galvelėje knibždėte, knibždėjo įvairiausių pasakojimų. Ėjo jis sau vienas ir pasakojo juos sau. Kaip smagu savęs klausyti,nusprendė ir pradėjo garsiai pasakoti visiems miške esantiems medžiams.

O jūs žinot jūsų čia tiek daug, o aš vienas, visiškai, visiškai. Yra ir kitų, bet jie iš kitos šeimos ir manęs nepriima. Norit papasakosiu apie vieną vienintelę kuri visada buvo pasislėpusi už raidžių. Žinot ji yra tokia mm, sunku pasakyti kaip pasislepia nuo manęs už raidžių tai niekada negaliu apibūdinti. Bet kada nors kitoje pasakoje tikiuosi, kad ji išlys iš bent po vienos raidės.Kažin kas bus jei taip atsitiks, net jūs medžiai negalit pasakyti, net aš nežinau. Galbūt nevirsiu juo, nes jei taip atsitiks nebe pasimatysim greitu laiku. Žinokit, kad čia liks tik mano žalias kailiukas kurį galės paliesti tik varnos ir nešioti aplink tą kelmelį kitoj pusėj takelio. O gal atsitiks taip, kad nepasirodys jis ir būsiu aš visas su savo žaliom ausytėm ir kojytėm.
Cha, ji tokia kitokia, net galvelė gali apsisukti kaip pamatysiu, o tada vėl nežinau kas bus, niekada nieko nežinau kaip reikia. Medžiai irgi nieko nežinojo, jie tik norėjo, kad zuikiui pasisektų. Jie jį mylėjo, nesvarbu, kad jis buvo žalias, bėgdavo lėtai, nieko negalvodavo, eidavo į nežinomybę pabūti. Jie vis diskutuodavo kaip gi tam kitam sekasi, tam pasaulį, kai matydavo tik zuikio kailiuką.
O jei ji manęs nepriims? Teks eiti toliau be jokių baimių, negali gi visi tokio priimti. Labai,labai retas sutvėrimas gali su zuikiu bendrauti apie ką nors, nors daugumai atrodo atvirkščiai. Jie mano, kad pakalbėjo ir jau su juo kelyje, ne daugumai iš vis būna nepakeliu su juo.Žalio zuikio ir kelias žalias.
Bet ji tokia kuri bus labai trumpai arba tik už raidžių gali būti, ir gerai, nes neturiu ašarų, pasiėmė tas kitas ir pabėrė, oi kiek daug pabėrė, jis buvo pas daržoves ten labai sunku su jomis, bet apie tai kada nors vėliau, gal net niekada.
Jei suprasi, apie ką zuikis eidamas pasakojo, parašyk laišką ant upelio slenksčio tada zuikis bus laimingas, nes jis žinos, kad esi tu, kuri moka rašyti ant upelio, tai ne kiekvienam lengva užduotis.
Kaip medžiai jau viską išklausė gal neviską, bet dalelę jo išleistų garsų, jie mojo jam šakomis, šnarėjo lapeliais, siuntė oro bučinius. Bet zuikis jau nematė ir nejautė nieko, jis buvo kitur. Sėdėdamas dainavo kaip jam reikia, kad mergaitė išlįstų iš po raidžių..

Žz.1

Viskas vyksta miške po žalia eglute, kur prabėgdamas zuikis suklumpa pasisukęs į dešinę, jis pamato seniai,seniai matytą nematomą draugę, kuri jam sako "stok dabar klausinėsiu, aš ir žaliam zuikiui nieko nebelieka kaip atsakinėti į labai baisius ir ne visai klausimus.

Nematoma mergaitė: Zuiki, tu per daug lėtas,kad bėgtum..
Žalias zuikis: Nieko tu nežinai, aš lėtai bėgu, negi nesimato. Man reikia taip daryti, tik aš vienas tai žinau.
Nematoma mergaitė:Ką žinai?
Žalias zuikis: Visą savo pasaką ir kad reikia valgyti žalias bulves darže, ir dar veikti tokius dalykus kurių niekas nesuprastų.
Nematoma mergaitė: Pala, pala neskubėk, kokią pasaką? Ar ji graži, gal tokia pasakiška?
Žalias zuikis: Ne, kvailute, šiame pasaulyje pasakos būna ne visada gražios, jos būna raudonos, žalios kaip aš, arba juodos kaip tas vandenėlis ten,ten kur yra rąstelis ir tada būna žiema,kažkokia bedugnė.Tu žiūri į vandenį ir nieko jame nematai, kažkokį siluetą,bet ir tas nyksta.
Nematoma mergaitė:Hmm, kad aš suprasčiau apie ką tu tai ir saldainį suvalgyčiau, bet dar nesinori, teks įsidėti i kišenėlės kamputį, kad niekas neatimtų.
Žalias zuikis: Duok man, aš saldainius pasaugau pilvukį ten jie sakė jaučiasi, tikrai neblogai..
Nematoma mergaitė: Gal ir duosiu, bet vėliau, dar turiu keletą klausimų, daug laiko neturiu, nes tuoj imsiu ir išnyksiu ir nežinau kodėl gal dėlto, kad nelemta čia mums viskas. O zuikis turi?
Žalias zuikis: Ne, jau nebe, zuikis yra nugalėtojas, mažai miško žvėrių tikėjosi, kad taip bus, bet tyliai, tyliai taip atsitiko. Ir žinai viskas pasibaigė gerumu visiems.
Nematoma mergaitė: Šneki miglotai, bet kadangi pažįstu tave dar iš praeitos pasakos tai pradedu suprasti link kur lenki.
Pro juos praskrieja juokdamasis lapas, kuris norėtų šaudytis iš vandeninio šautuvėlio, bet jis per lengvas, jis turbūt juokiasi iš savo lapiško gyvenimo. Skrendi, nukrenti, supūni.
Nematoma mergaitė:O ar bus, mano mielas žalias zuiki, pasakyk ar atsiras?
Žalias zuikis: Nežinau mergyt, nežinau, tarsi ir norėtųsi, bet visi kraustosi į ten ir niekada negrįžta, o aš visada būnu čia ir laukiu, kartais ir ieškau, bet kaip surandu tada pavirstu juo ir tada nebegaliu pasakyti kaip ten jam viskas susiklostys. Žinai jam sunkiau būna.
Nematoma mergaitė: Aha, kaip paskutinį kartą jis buvo išlindęs į tą kitą pasaulį, aš turėjau jam daug padėti, klausė jis manęs tik pradžioj, paskui jau niekas negalėjo padėti, net aš buvau uždaryta į šaldytuvą. Beje, žalias mano drauge kaip gyveni?
Žalias zuikis: Gyvenu gerai ir gamta padeda ir kartais bulves pakeičiu morkomis.Ir draugų kartais susirandu, bet trumpai jie žino, kad su manim nieko gero nebus.Nors kartais ir mane myli, bet taip žaliai..
Nematoma mergaitė:Įdomu. labai įdomu, bet jau nykstu labai, labai greitai gal ten jis mane kviečia. Galbūt aš tave supratau, o gal ir ne, grįšiu pas jį ir pagalvosiu apie viską ką man čia papasakojai. Manau jei viską suprasiu, nors tai beveik neįmanoma, tyliai, tyliai tave pašauksiu ir pasakysiu: -Zuiki, man buvo gera su tavim paplepėti.Sudie.
Žalias zuikis: Mmm, kaip visada, kaip maniau,kad mane ji supranta būna atvirkščiai. Bet kaip atsiras pas jį, ji supras akimirksniu.Tai taip nesunku.
Zuikis nusprendžia nebėgti, o šypsodamasis eiti ten kur nėra laiko, nėra nieko ir pabūti tris minutes.

Beautiful world

Dar niekada nemokėjau taip džiaugtis gamta kaip dabar, viskas atrodo tai pasakiškai gražu, tiesiog tobula.Buvo pastarosiomis savaitėmis visokių nutikimų. Pirmą kartą jaučiau,kad kai kuriems žmonėms sugadinau vakarėlį,ar nesmagu,nelabai..Taigi aprašysiu trumpai šią istoriją. Sėdėjom parke kaip draugas užsiminė,kad pas kitą draugą vyksta vakarėlis ir neužilgo turėtų jis važiuoti pas jį. Tada pagalvojom su draugu kodėl ir mums neprisijungus.Maždaug po pusės valandos pasirodė organizatorius ir mes tryse jau laukėm kol mūsų atvažiuos pasiimti. Iš karto pagalvojau,kad susitiksiu žmones kuriuos seniai mačiau ir iš tiesų tai dar labiau suintrigavo.Nuotaika buvo tikrai puiki, daug juokavom važiuodami.Na štai mes jau ir sode,kažkoks labai nejaukus sodas,pirma mintis buvo.Iš tikro nei šioks, nei tos.Užlipom į antrą namelio aukštą ten jau buvo susirinkę keletas žmonių, pasisveikinom.Mmm,nieko įdomaus.Mačiau,kad paskui mus atvažiavo jie ir nusprendžiau,kad reikia pasisveikinti.Tada viskas ir prasidėjo.Iš tikrųjų buvau laimingas,bet tik dėl savęs,nes nugalėjau save ir zuikio pasaulis pagaliau susitvarkė.Nebuvo nei širdelės plakimo,nei jaudulio jokio tik draugiškumas.Priėjau prie jų ištiesiau ranką ir pradėjau sveikintis.Žinai ji išsigando, pasimetė,bet jau nebuvo kur dėtis, Taduko stovėjo ištiesiąs ranką.Pasisveikino.Niekada nebijok manęs, aš nesu tas kurio kažkas turėtų bijoti,bet kartais visko pasitaiko. Nuėjau į viršų, mačiau kaip jos berniukas vaikščiojo pasimetęs,nes ji nuėjo prie draugių ir bent kurį laiką nebuvo su juo, bent jau man taip atrodė.Kažkur tai matyta,taip tikrai, viską pačiam teko patirti.Paskui jie taip greitai išvažiavo, dar su juo išvažiavo mano draugas.Kitą dieną papasakojo kaip ji su juo net mašina viena nevažiavo,o išvažiavo su drauge.Ir dar kaip jis su visais susipažino, ji praėjo jį ir nieko neatsakė. Vaje, kaip negražu.Netelpa mano galvytėje toks elgesys.Tada pasijutau tarsi jai tiek daug blogo pridaręs ir šiaip blogas žmogus.Paskui visą naktį draugas leido savo muziką ir niekam neleido prisiliesti,visi buvo supykę tik ne aš,nes mūsų skoniai šiame reikale sutampa tai daug juokiausi.
Laikas labai greitai eina,kartais norisi,kad jis sustotų, juk taip gera gyventi šiam pasaulyje ir vienas gali daug,daug nuveikti,pamatyti.Kaip bus ką apkabinti,apkabinsiu švelniai,švelniai kedensiu plaukus.Juk tai taip gera.

We live in a beautiful world.

Lėtai,lėtai..

Na va,aš vėl puikiai jaučiuosi jau net nepamenu kada taip buvo, kažkada seniai, seniai maždaug tokiu pačiu metu kaip dabar. Pagalvojau,kad saulės šviesa padeda man gyventi,jaučiu,kad esu priklausomas nuo oro pasikeitimų,manau daugumai taip yra.
Savaitgalis buvo tikrai įdomus,buvo koncertas, žygis, susitikimas su draugais, šaradų žaidimas.Tai tikrai nemažai.
Koncertas buvo gana nevykęs nors ir grupės buvo gana neblogos, bet žmonių susirinko labai mažai. Per koncertą mergaitė kabinėjosi prie visų ir prašė nakvynės sakė, kad ji ir jos draugai iš Klaipėdos ir jiems labai šalta, nenori likti lauke per visą naktį. Ji prašė net mūsų su draugu,kad padėtume,bandė mus provokuoti netyčia atsimušdama ir sakydama,o gal vis dėlto priimsite,bet nepažįstamų žmonių ir dar išgėrusių nelabai kas nori priimti. Tokia visai simpatiška mergaitė buvo, ir ji taip glaustėsi. Gal ir neblogas planas, sakyčiau gana drąsus. Nei aš, nei draugas jų neapnakvyndinom. Paskui jis gailėjosi, kad nepriėmė sakydamas, o gal dar būtų kas nors išėję. Kvaila.
Kitą dieną laukė žygis į Varėną "Olita-Orani" kuriame pagrindinis tikslas buvo sugriauti geležinkeliai ir jų istorija. Susirinko 27 keliautojai. Įvairaus amžiaus,manau kažkur nuo 7 iki 70-ties. Trumpai aprašysiu mūsų kelionę. Ji buvo gana lėtoka, todėl važiavome su draugu pirmi,o kas galėjo patikėti, kad Taduko važiuos pirmas ;). Važiuodamas daug stebėjau. Sužaliavusią gamtą,kartais užsižiūrėdavau ir nukrypdavau nuo kelio. Buvo ilgas kelias mišku ir žinai ką, važiuodams jau netoli Varėnos pasijutau kažkaip keistai,vienas miško kelelis buvo toks liūdnas man. Niekaip nesupratau, bet paskui po kelių dienų prisiminiau,kad toje vietoj truputį toliau esu buvęs ir net maždaug tokiu pačiu metu.
Kelionėje susipažinome su dviems įdomiais žmonėmis ir beveik visą laiką buvome su jais, jie juokėsi iš mūsų keistų juokelių kuriuos draugas ir aš laidėm visą kelią, buvo smagu. Pati Varėna tikrai nesužavėjo, nors nebuvo kada su ja susipažint.Parduotuvė-Barakas-Namo. Kambarį mes miegojome su naujais pažįstamais.Buvo mergaitė ir berniukas, bet ne pora kaip supratau.Jie jaunieji Alytaus "menininkai".Tikrai įdomūs žmonės mergaitė "ale pankė", berniukas šiaip neformalas.Šnekėjom,bet ką ir buvo pavargusiai linksma.Daug valgėm, dalinomės viskuo kaip tikri kambariokai.
Ryte mes važiavom autobusu namo, nes draugui reikėjo važiuot į Kauną. Tai tiek apie kelionę.
Kitas dienas leidau su draugais namie buvo tikrai šaunu ir tikrai moku aš žaisti tas šaradas tik neišeina tada kada būnu girtas brr.. Suvaidinau daug įvairių dalykų kuriuos atspėjo ir buvau labai patenkintas savimi. Aš esu nepatogus vaikinas ir visai nesiparinu,vis kažkaip kitaip nei visi. Dar labai džiaugiuosi viskuom, esu nepataisomas optimistas. Niekada toks nebuvau tai iš tikro taip įdomu. Noriu pasidalinti visu gėriu ir su tavimi ir su tavim kur stovi ir negali į mane žiūrėti.

Aš ateinu tarsi kažkoks kitoks
Lėtai,lėtai,lėtai..
Lauk manęs.